išnarglyti — ×išnar̃glyti tr. 1. išvilioti, paveržti: Išnar̃glijo kaimynas visus mano pinigus ir noria sugaišinti, neatiduoti J. 2. įsiūlyti, įpiršti: Išnar̃glijo jis savo sugadintą daiktą kitam su melagystomis J. narglyti; išnarglyti; nunarglyti; panarglyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
narglijimas — ×nar̃glijimas sm. (1) → narglyti 1: Visą dieną nesibaigs tas bulvių nar̃glijimas Alvt … Dictionary of the Lithuanian Language
narglinti — ×nar̃glinti, ina, ino [K]; N žr. narglyti 1: Ką tu čia nar̃glini – duok man, aš tuoj nupjausiu! Žvr. Ką čia taip ilgai tuos pietus nar̃glinat – jau seniai po dvylikos VšR … Dictionary of the Lithuanian Language
narglioti — ×narglioti, ioja, iojo plg. narglyti 1: Valgyk, kad valgai, o ne nargliok Km … Dictionary of the Lithuanian Language
narklioti — 2 ×nar̃klioti J žr. narglyti … Dictionary of the Lithuanian Language
narplinti — 2 ×narplinti, ina, ino žr. narglyti 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
nunarglyti — ×nunar̃glyti tr. 1. nunerti: Aš nemokėčiau tokio tinklo nunar̃glyti Skr. 2. N pasisavinti, pasiglemžti: Kas mano pirštines nunar̃glijo? LTR(Erž). Pasiskolina maišus i nunar̃glija Grdž. narglyti; išnarglyti; nunarglyti; panarglyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
panarglyti — ×panar̃glyti tr. kiek išleisti: Jis panarglijo savo turtus, t. y. pamažino, pravertėjo J. narglyti; išnarglyti; nunarglyti; panarglyti; sunarglyti … Dictionary of the Lithuanian Language
sunarglyti — ×sunar̃glyti tr. 1. Gl sudarkyti, sujaukti, suvelti: Ana verpalą sunar̃glijo, t. y. niekus padarė iš gerų linų, sugadino J. | prk.: Tas atejūnas visą reikalą sunar̃glijo (supainiojo, sutrukdė) Up. 2. nenaudingai suvartoti, išeikvoti: Ans… … Dictionary of the Lithuanian Language
